BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Misionierius Julius Erminas

Vis dar kalbant apie Sektas.. II dalis, dvi priezastis.. I etapas: “Dievo Balsas” - tevu vaiku santikiuose

 Sioje dalyje, manau, kuriam tai laikuj baigsiu kalbeti apie, visa tai kas liecia mano gyvenimo atkarpa sioje sektoje, bandydamas pasidalinti mintymis del antros, bene rymciausios priezasties, kodel buvo sunku atpazinti ir istrukti, issilaisvinti is sektos glebio.
 Kogero si priezastis yra viena rimciausiu, buten sios priezasties pagrindu remiasi ir laikosi visos relygines bendruomenes, misijos organizacijos. o taip pat ir ypac relygines sektos, tai, mano brangus ir mylimieji skaitytojai: “Dievo Balsas”.
 
 Sia tema butu galima tikrai daug daug daug rasyti, o ir begales yra jau prirasyta, apie tai, kaip atpazinti Dievo balsa, kaip isgirsti, kaip girdeti, ir kaip istirti ar tai Dievas kalba ar velnias, ar kas kitas, pvz. artimi zmones, seimos nariai, draugai, mes patys, dvasinej vadovai, o ir polytine, socialine, ekonomine situacija, turi taip pat balsa ir jos balsas taip pat gali maisytis tarp, taip vadinamo girdejimo “Dievo Balso”.
 Kogero daugelis pasakytu, kad Dievo balsa atpazinti - tai dvasines brandos zenklas, manau su laiku keiciasi bendravimo budai, taciau pavojai nesuprasti, neatpazinti, neisgirsti jie islieka visad tie patys, jie praktiskai nesikeicia.
 Santikis su Dievu, jis visada, kiekvienam brandos etape, ygauna nauja pavidala, nauja forma, ir bendravimo buda.

 Butent, kalbedamas, apie Dievo balso girdejimo branda, noreciau suskirstiti ,tai, etapais, pirma etapa ir pavadinkim
  I etapas: “Dievo Balsas” - tevu vaiku santikiuose..
 
 Bunant jaunais krikscionimis santikis su Dievu dazniausiai buna kaip tecio ir vaiko, tame laike ypac labai stipriai pasitikima Dvasiniais vadovais, kurie gan tiesiogiai atspindi Dievo paveiksla ir supratima, kaip ir vaikai seimoj, normalu kad gyvenima vaikai mato savo tevu akimis, tevu poziuriu i gyvenima auga ir ziuri vaikai. Bet kas butu, jei vaikai ir uzauge, zvelgtu i gyvenima butent per tevu prizme. Manau daugeliu atveju vaiku gyvenimai butu sugriauti, nes atejus laikuj, vaikai turi palikti tevu namus, taciau neuzsisideti, namuose. O daugelyje Tevu - Vaiku santikiuose tas rysys taip ir nenutruksta. Tokiu jaunu zmoniu gyvenimuose ,kaip kad ka vesti, kur dirbti, kuom uzsiimti, vis dar vadovauja tevai. Sunku tiketis kad taip besivystancios jaunos seimos, bus savarankiskos ir stiprios.
 Taip besikisdami tevai, savo vaiku gyvenimais gali manipuliuoti, net nenoredami daznai, linkedami gero, taciau nesuprasdami, jie kenkia ir griauna savo vaiku ir kitu gyvenimus.
 Tas “Dievo Balsas” buves anksciau tevu balsas, pagal taip sukurta paties Dievo valia, su laiku jeigu nesikeicia, jei neigauna nauja forma, tamtikra savarankiskuma ir nepriklausomybe, rizika suklysti ir atsakomybe, butent tas “Dievo Balsas” begant laikuj, gali pradeti ne statidinti ir brandinti jauna zmogukaip atsakinga brandzia asmenybe, gali pradeti ja griauti ir gadinti..
 Tai atpazystantis zmogus, kuris pirma karta gyvenime pradeda sakyti savo tevams, “NE”, tai sakydamas, juk jis tures nugaleti susidurdamas su ivairiais stereotipais, kurie daznai neteisingai remiasi interpretuoto Dievo Zodziu, neva nepagarba tevams..
 Atvyrai pasakysiu, as dar ir dabar negaliu pasakyti savo mamai, kad as jau uzauges, kad as gyvenu svetur, ir namo nebegrysiu, tiksliau as tai sakau, bet matau kaip mano mama to negirdi, o girdedama tik mano zodzius, kaip ji juos priima per daug asmeniskai, ir jai tai skamba skaudinanciai. Ir visgi neredamas islikti brndzia ir sveika asmenibe, su visa pagarba ir meile, as turiu buti ir likti prie savo “NE”, kuris asocijuojasi su neugiamais jausmais.
 Jei Dvasinis musu vystymosi etapas yra panasus i fizini ir sielini musu vystymosi etapa, tai reiskias, Dvasiniu vadovu ir lyderiu ,ir pastoriu, ir kunigu kaip tu kurie yra gyvas “DIEVO BALSAS” vaidmuo, pareigos ir atsakomybe taip pat turi keistis, norint islaikyti tikinti zmogu kaip brandzia, savarankiska, atsakomybes nebijancia asmenybe.

 Is to sekant, galima pasakyti kad ir daugelys zmoniu savo bendruomenese, kurie dazniausiai yra priskiriami maistaujantiems, nepaklusnies nariams, del savo pirma karta issakyto savo bendruomeniu vadovams “NE” kas liecia baznycioje esanti mokyma, misija, elgesi, dontrina ar dar viska kas ka liesti gali, dazniausiai yra isvaromi is baznyciu, ar jie 'nerade' saves, patys palieka tokias baznycias, ir tos bendruomenes, praktiskai pasmerkia save nebrandai, o bendruomenes nariai ir yra toliau priklausomi nuo bendruomenes vadovu, kurie ir neuzleisdami savo “poziciju” is lieka vadovaujanciose pozicijose perduodami jas ir kartos i karta, tokiu keliu beeinancios bendruomenes, savo teologijoje yra pasmerktos nebesivystyti ir nebebresta. Todel kas kart , kas desimtmepi atsiranda vis nauju ir auganciu bendruomeniu, kurios laikuj begant , vel tartum atgimsta is naujo, vedamos nauju lyderiu.
 Ir bet koks santikys tarp tokiu bendruomeniu vadovu ir paciu bendruomeniu, remiasi “Dievo Dalsu”.

 Bendruomenes butu daug labiau vaisingesnes ir brandesnes, jei jos sugebetu isgirsti ir priimti issakyta ,dazniausiai lygiai taip pat gerai girdinciu savo bendruomeniu nariu pasakytus “NE”, ir tai palaikydami augtu ir tobuletu kartu i brandzias ir sveikai augancias bendruomenes..

 Sekanciame laiske, as parasysiu toliau, kalbedamas apie II priezasti, “Dievo Balsa”, paligindamas santikius tarp vyro ir zmonos, butent konkreciau zvelgdamas i savo gyvenima, kuomet as pradejau girdeti “NE” savo santikyje su Dievu, taciau to nesugebejau aiskiai pasakyti savo Dvasiniams vadovams, del ko as ir pasilikau siuos 5-metus sektoje, kuomet galejau kaip brandus tikintis zmogus, naudingiau investuoti savo laika kokioj kitoj bendruomene, ar sukures savaja bendruomene, ir tiesiog neprarades tuos penkiarius metus..
 
O iskitos puses, nieko nera prarasto, to , kas prarasta del Dievo, ir kad Dievas dar siame gyvenime viso to su kaupu nesugrazintu..

Rodyk draugams

Vis dar kalbant apie Sektas.. I dalis, dvi priezastis..

  Vis dar kalbant ir mastant, kodel anksciau negalejau atpazinti kad su bendruomene kuria lankau, kuriai priklausiau buvo savo elgesiu, labiau panasi i sekta, nej i radikalia bendruomene, galeciau pasakyti del ,kogero dvieju pagrindiniu priezasciu.

 Pirma: Daugelis dalyku buvo slepiama, kaip kad elgesys su pavieniais baznycios nariais, buvo pernelyg kisamasi i gyvenimus, ir svarbius sprendimus, kaip kad su kuom tuoktis, kada tuoktis, kiek rubu tureti, ka valgyt, kaip leisti laisvalaiki. Ir taip buvo kisamasi i visu baznycios nariu gyvenimus per pamokslus, lyderistes bei tarnystes perspektivumo struktura, ar namu bendravimo grupes ,kurios buvo pavadintos “apastaliskoms komandom. Labiausiai, tiksliau kontroliuojami gyvenimai buvo, - vyresniuju, lyderiu ar tu kurie dirbo kaip misionieriai baznycioj - i ju gyvenimus labiausiai kisdavosi pastoriai.
 Aiskus, kai kartelis budavo per daug perlipama ir isikisama i zmoniu gyvenimus, ir del to, netgi tekdavo kenteti pvz:. budavo verciamos seimos skirtis. Mano draugas isvyko neatsiklauses i savo brolio vestuves, ir apie tai suzinojusi Vyriausioji pastore, liepe jam gryzti, jei ne tai, galetu savo zmona pamirsti ir skirtis, neva, jei negrys, tuo parodys savo nepaklusnuma Dievuj (jis buvo baznycioj misionierius kaip ir as, mes dirbom pilna laika, ir uz tai jokio atliginimo negaudavom..)  ir tokiu panasiu situaciju buvo daug..
 Vieno vyresniuju baznycioje zmona ir keturiu vaiku mama, turejo viska palikusi cia vokietijoje, vykti ,pries savo nora, i dukterine baznycia amerikoje, ir ten dirbti, keturius menesius. O vaikai, tarp kuriu trys nepilnameciai, o mergaite iki mokiklinio amziaus, turejo buti isdalinti, tiems keturiems menesiams, po skirtingas seimas.
 Taip ir ivairiai buvo kisamasi i zmoniu gyvenimus, ir daznai seimos ir zmones kentedavo, taciau, tokie atvejai, nebudavo viesinami ,nebuvo kalbama tarpusavyje, ir apie tai niekas nezinojo, o tos seimos ir asmenys priimdavo kaip kaina uz tikejima..
 Tai budavo slepiama ir nekalbama ,ir nebudavo klausiama kodel yra elgiamasi su viena ar kita seima taip ar kitaip, su vienu asmeniu taip ar antraip. Budavo sakoma, kad pastoriai zino ka daro, neva tai disciplina ir kaina, kuria mes turim moket uz savo tikejima ir tikejimo laisve vokietijoj..
 Taip pat buvo ir financiniais klausymais, kur financai istiesu yra leidziami, ir kodel, pastoriai galejo sau leisti viska, jie neturejo moketi jokios kainos, o tik baznycia, jos nariai, lyderiai, vyresnieji.. Apie tai irgi nebudavo klausiama, diskutuojama, kalbama, jie buvo tobuli..

Antra, parasysiu antroje dalyje..
Dievo ramybes jums, jusu brolis Julius..

Rodyk draugams

P.S: demesio, achtung…

jei jus asmeniskai nukentejote nuo dvasinio isnaudojimo, ir reikalinga kokia pagelba, ar tiesiog ko konkretaus noretumet suzinoti, ar dar konors, tiesiog issikalbeti.. issakyti savo abejones, dziaugsma ar pykti..

galit su manim susisienti:

Julius Erminas
tel.mob.:               +49 (0) 1734825489
emailas:                erminasj@yahoo.com
skyp’o vardas:      jegroop

 Telaimina jus Dievas
misionierius Julius Erminas
CGK, Kolnas , Vokietija

Rodyk draugams

Sekta : sektos glebyje: IIId. viska susumavus.. is Julius Erminas asmenines patirties

 Brangus skaitytojai, manau tai patiko, ir kogero paskutineje dalyje pasidalinsiu mano praktika, kaip as atpazinau, tiksliau kaip Viespats atvere man akis, jog pamaciau sia sekta ir taip ja ivardinau, ir issilaisvinau is jos gniauztu..

Taigi dabar, tai sistemai sugriuvus, visi tapome laisvi, taciau, nevisi
mokame laisvej gyventi, beje viskas kas buvo sventa, pasirode esa,
neteisinga (kas liecia mokyma, radikaluma, net tikejima)..
 Toje sistemoje buvo saugu, ji gyveno uz mus, ji sprende uz mus, ji
rinkosi uz mus, jei klisdavom kur, ji mus pridengdavo, jei budavom kur
teisus, ji mums ir padekodavo,- taciau kaina buvo didele, visas musu
gyvenimas, ir jokio privatumo..
 Ta prasme, jei kokios iskildavo problemos, mes galejom kreiptis i
buhalteri, kuriam buvo mokoma (ir jis pats buvo tos sistemos
isnaudotas), mums uz gyvenima ne tik kad nereikejo moketi, taciau, mes
net nezinodavom, kiek istikruju tai kainavo.. uz mus viska apmokedavo,
kad tik mes niekuo nesidometumem ir saves nevargintumem papildomai, tik
vizijos siektume..
 jei darbe kokiu klaidu padarydavom, sakydavo kad nieko tokio ,taip
galvodavom kad mus myli (taciau, juk darbininkuj kuriam nieko nereikia
moketi, tai tokio nemesi is darbo, net jei koki karta ir kokia klaida
padaro), o kai ka nors gero nuveikdavom, tai mus oficialiai pagirdavo,
tai budavo malonu, nors jokios premijos financines ar dar kokos
negaudavom..
 Kaip ten bebutu, tokioje sistemoj bunant, jautemes ir saugiai, o
praeinant metams, be tokios sistemos negaledavai ir gyventi, nes
alementariu dalyku nezynodavai, kaip galu gale susitvarkyti dokumentus,
kad kaip uzsenietis, galetum gyventi laisvai, ar buta issinuomoti.. Tuo
atzvilgiu mes turejome visko minimaliai, ir tiek, galejom tikrai
dirbti, kaip kokiam darbo koncentracijos lageryje..
 I mus kaip i asmenybes nebuvo ir investuojama nieko, nebuvo laiko eiti
i teatrus, studijos universitete buvo niekinamos, o begant metams, jau
pradeti ka studijuoti, tapdavo per velu, todel as nebaigiau savo
Teologiniu studiju (EBI) kogero butu sunku bepradeti, nors viskam yra
Dievo malone..
 Zodziu tik viena vertybe buvo, tai ju doktrina, vizija ir mokymas, ir savaime suprantama darbas..

 Kritiskai i visa tai, negalejom ne paziureti, - nuodeme buvo..
 Taciau man padejo visa tai pamatyti ir ivardinti kaip sekta, tai, kai pradejau dirbti buhalterijoj..
 Tai ivyko jau po skilimo, kuomet vyresnieji baznycios susitare pereme
baznycia is pastoriu ir pareikalavo kad jie atsistatydintu is savo
pareigu..
 Jie tai padare, nes jie jau nebegalejo to pakelti, nebegalejo toliau
gyventi, ju vaikai pradejo dalintis visais isgyvenimais, labai daug
zmoniu buvo prarade viska..
 Baisiausia, kaip ir Hitleris ar kiti diktatoriai, noredami islaikyti
savo postus, ar savo valdzia, zudydavo savo priesininkus, zinoma kad
Hitleris budamas dar tik vienu is politiku, nebuvo labai megstamas,
taciau subures bandytu buri kurie vadinosi esesininkai (ss karine
hitlerininku policija), jie pamazu iszude visus konkurentus.. Taip
panasiai buvo ir kitose diktaturose.. Dar kitose buna jog kunkurentai
yra juodinami, ir nesuteikiama jiems jokio balso (kaip kad yra Rusijoje
ar baltarusijoj) o visos institucijos yra grieztai priziurimos is
virsaus, ir bauginamos..
 Taip panasiai buna ir sektose, taip panasiai buvo ir pas mus..
 Kiekvienas zmogus, kuris buvo ivairiose srytyse labiau apdovanotas nej
jie (pastoriai), tas zmogus buvo is karto perkeliamas i kita tarnavima,
kur jis neturejo dovanos, ir tai pagrysdavo tuom, kad neva jog
nepasididziutu, ar kad tobulintu kitas dovanas, nors aiskiai matant,
jis neturetavo tam talento ar pan. o kai tai neiseidavo, sakydavo, kad
tas zmogus turi augti ir tobuleti per nusizeminima ir paklusnuma..Kas
savaime suprantama, yra ne pilna tiesa, ir paimta is bibliinio
konteksto..
 Tokiu budu, vyr.pastoriams palykdavo islaikyti monarhini valdyma lyg diktatoriams..
  Kai kazkas bent bandydavo priestarauti, ar abejoti, jiems gresdavo
isvarymu is baznycios, o tai galedavo tapti ir seimos skyrybomis..
 
Pvz;. vardo nesakysiu, taciau baznycioj buvo vienas verslininkas, jis
pervede pastoriams savo firma, jis tikrai turejo dovana vadovauti
firmai, ja juk ir sukure. Taciau kai ta firma gavo pastoriai, pradeje
jai vadovauti, nesugebejo, taip jai vadovauti, jog galetu plestis, ir
moketi algas darbininkams..
 Jie vee savo politika firmos valdyme, kuri akivaizdziai buvo
klaidinga. Tam buvusiam baznycios vyresniajam,kuris buvo ikures ta
firma, pradejo patarinet kaip reiktu vadovauti, ir nesutiko su vedama
politika, zinoma tai nepatiko jiems, ir nusprende ta zmogu pervesti i
kita sfera, kurioje jis neturejo gabumu ir jam nesiseke.. ir nesutikus,
buvo isakyta palikti zmona su vaikais, o paciam iseiti is baznycios
apmastyti savo laikysena pastoriu atzvilgiu.. Tai buvo sokas, taciau po
laiko, jis gryzo, nes nenorejo prarasti seimos, ir jam buvo uzdrausta
su kitais apie tai kalbeti, o ir niekas nebutu patykejes..

 Nes savaime suprantama, tokios situacijos, tikroji tiesa, yra
slepiama, to nebuciau ir suzinojes,jei ne toks baznycios perimima..
 Tokia istorija, kaip si , buvo ir daugiau, kiekvienoj vyresniuju
seimoj buvo panasiu neteksiu, kuomet vienam atsiverus ir prabilus ,visi
atrado panasiu situaciju, kur panasiai dispotiskai buvo pasielgta..
 Tarp kitu buvo ir teises mokslu daktaru, ir medicinos mokslu daktaru,
bei kitu aukstas pareigas einanciu zmoniu, is ju buvo vis daugiau ir
daugiau reikalaujama, kuomet, net zmones is dvasines prievartos,
atiduodavo firmas savo, kad galetu bastoriai vadovauti, kuomet, jei jei
tik pasilaikytu tas firmas, ir tiesiog aukotu desimtines, tai butu daug
geriau, nej perasydami firmas, taip pasmerkdavo jas zlugti, nes
pastoriai akivazdziai neturejo tam gabumu ju valdyti..
 Ar kiti palikdavo namus, keldavosi i butus, tam kad tik galetu maziau
islaidu tureti,ir daugiau aukoti baznyciai, remiant nienus ar kitus
projentus.. Zodziu zmones budavo isnaudojami dvasiskai pilnai..
Ir skaudziausia tokiose gyvenimo aplinkybese, tokiose seimose gimdavo
vaikai ir uzaugdavo, kurie nieko kito ir nezino, kaip tik toki gyvenimo
pavyzdi.. Dabar laisveje, jie nezino kaip gyventi, daug gyvenimu
sugriuvo…

 Kaip ir minejau, jog bunant toje sistemoje, mokymas buvo paremtas
Dievo Zodziu ( kaip jau rasiau anksciau) pastorius pats daug buvo
prarades, ir visgi liko (mirus jo zmonai, jis liko tarnauti)..
 O visa tai, kas buvo neteisinga, arba, kur patys nezinojo atsakymo
buvo slepiama, kaip pvz:. buhalterija tvarke buhalteris (zmogus pats
buvo isnaudojamas tos sistemos) apie visus buhalterinius dalykus jis
negaledavo pasakot, o apie tai zinojo tik patys pastoriai..
 
 Jau peremus baznycia tiems vyresniesiams, ir atstatydinus pastorius,
jie isvyko i amerika, kur turi susikrove nemaza turta, ten gyvena ir
toliau valdo baznycias ta sena sistema, kol kada nors, ir ten,
esantiems zmonems akys atsivers..
 taigi peremus baznycia, visos sios skaudzios istorijos tapo zinomos,
pradejo visiem pasakoti.. Taciau mes, tie kurie buvome treniruojami
buti tos sistemos lyderiais, to nenorejome pripazinti ir matyti..
Norejome ir as norejau vykti i amerika, jie kviete ir norejo viska
apmoketi man..
 Ir Dievo malone buvo tame, tiksliau man akis atvere, kai as pamaciau financus..
 Jog praktiskai tie pastoriai pamokslaudavo ir mus mokino viena gyvenimo buda, o patys gyveno kita..
  Mums neleido matyti visas gyvenimo spalvas, o patys turejo viska, ir gyveno visai kitaip..
 Bendroj sumoj, toms keturioms seimoms  (pastoriu seimoms) atitekdavo net iki 40% viu baznycios pajamu..
 Salia to kad gaudavo virs 4400 eur vyr. pastorius ir 2100 jo zmona,
4100 kitas pastorius  1800 jo zmona, 3700 trecias, 1500 jo zmona.. o
jaunimo pastoriai (vyriausiojo pastoriaus sunus)  po 500 eur.. jiems
buvo visos islaidos padengiamos, automobiliai apmokami, ir beto jie
naudojosi baznycios narius savo verslams kaip veltuj dirbancius
darbininkus, nieko nemokedami…
 Taciau vien ju algos ir islaidos, sudarydavo 40% visu baznycios
pajamu.. Tai sudarydavo iki apytiksliai 340000 eur per metus… o tokiu
dideliu islaidu skiriamu pastoriams neturi ne viena religine
bendruomene vokietijoj…atitinkamai atliekamai veiklai…
 
  Nezinau zinant viska, jei pastoriai ir patys butu gyvene taip, kaip
mus mokino, gal viskas ir nebutu taip tragiska, nes bent tos aukos
tikrai butu tarnave zmonems, Dievo karalystej, taciau taip nebuvo,
praktiskai, jie viena skelbe ir moke, o gyveni visai kitaip viska
slepdami..
 Nemanyciau, kad visos charismatines baznycios yra sektos ar pan. taciau manau jos arciausiai tos rybos, ja perzengti..
 Jei kokia bendruomene atrodo nuostabi, taciau nuo savo bendruomenes
nariu turi ka slepti, ir bendruomenes narys negali gauti ir jam nera
prieinama visa informacija, manau didele galymybe, jog toji
bendruomene, kad ir kaip save ”teisingaja” vadintusi, galimas
dalykas, ji yra SEKTA, o jos nariai, gyliai sektos glebyje, ir tik
Dievo malone gali juos islaisvinti..
 O issilaisvinus, labai svarbu, tokius zmones priimti, ir jiems duoti visa imanoma sauguma ir meile..
 Jiems to reikia gyvybiskai…
 
 Aciu Dievuj uz musu baznycia, kad taip viskas isejo, okiek tokiu
baznyciu yra dar spastuose kiek dar religiniu bendriju turi ka slepti
nuo savo bendruomenes nariu…
 Manau kad mano tarnavimas dabar tik ir prasides, ir linkiu daugiau skaidrumo… Kristaus kune zemeje… :)

P.S: manau jei jums patiko, ir jums padejo, bei noretumet daugiau informacijos, galit su manim susisiekti, bej manau, kad as asmeniskai dar daug laiko ”apdirbinesiu” sia savo gyvenimo etapa, ir daug ka dar rastelesiu sia tematyka,, tai tikrai nera viskas, sios temos nera imanoma issemti…

jusu M.Julius

Rodyk draugams

Sekta : sektos glebyje: IId. ju egzistavimo pagrindas.. is Julius Erminas asmenines patirties

 Taigi sioje dalyje pasidalinsiu tuom, kaip sektos laiko zmones, ir kodel sektos klesti:
 
 Na kalbant apie cia, apie sita baznycia, tai nesunku buvo kogero
pasakyti kad savaime suprantama ir aisku kad ji buvo sekta. Manau tuo
labiau sunkiau buvo tiems kurie joje buvo, tiksliau tai buvo neimanoma..
 Is isores ji buvo labai radikali, tai traukia zmones (panasiai kogero
kaip ir islamas tapti musulmonais, ar naciai savo nacistinemis
idejomis), tai traukia, nes norisi savo gyvenima padaryti kazkuom
ypatingu, reiksmingu..
 Tokios sektos samoningai ar nesamoningai pasizymi savo ”ipatingumu”..

 Pamenu dar is Misiologijos (EBI), jog misionierius pries vykdamas i
kita tauta, ten kur jis nori tarnauti ir jaucia kad ji Dievas saukia,
jis turetu atlikti namu darbus atitinkamus, kurie turetu jam padeti
lengviau atlikti ir palengvinti tarnyste. Jisturetu kiek imanoma geriau
isstudijuoti viska kas imanoma apie ta tauta, saly, kultura ir net
kalba ismokti kiek imanoma geriau…
 Taciau, kiek beprisimindamas, girdedavau, pastorius (charizmatiniu
baznyciu) sakanciu ir pamokslu metu minancius, ”..o kad Dievas mane
pasauke netiketai..” ir jie besalygiskai ar po ilgu derejimosi vykdavo
i ta saly, kurios dazniausiai nemegdavo, ar turedavo pernelyg negatyvu
veida..
 Butent tai buvo labai akcentuojama ir pas mus: na kad Terrys Jones su
seima viska paliko, ir labai greit atvyko cia i Vokietija paklusdamas
Dievuj. Kaip suprantant, jis to ”misionierisko” namu darbo ir
neatliko, nemokejo ne kalbos..
 Toks pamokslininkas pacioje pradzioj buvo ypatingas ir issiskirtinis
is visu cia ”pritapusiu” vokieskuju misionieriu ar pastoriu. Jis buvo
stipri asmenybe nes visgi ryzosi tokiam zingsniu, o ir tas
amerikietiskumas, amerikai priesiskai nusistaciusioje tautoje, ji dare
tikrai ypatinga.Is ko ir kilo tas jo tarnavimo ypatingumas ir
isskirtinumas is visu baznyciu, jis per 25-30 savo tarnystes metu taip
ir nerado ne vienos baznycios su kuria turetu draugiskus ilgalaikius
bendradarbiavimo santikius Vokietijoj. Taciau pagrindas buvo tam
”ipatingumuj” blogai, ar visiskai neatlikti namu darbai,
nesugebejimas prisitaikyti kitoj saly kaip uzsenietis..
 As tai galiu suprasti, nes as pats esu irgi uzsenietis cia, ir zinau,
kad dalim esi lietuvis ir busiu, kartais reikia susitaikyti su tuom ir
duoti pastangu, o dar kiek teko asaru islieti, nes budavo nepakeliamu
akimirku nemokant kalbos, neturint draugu..
 Tas ypatingumas irgi dasideda prie to kad baznycia ar zmogus
misionierius savo tarnavime ir gyvenime bus isskaudintas ir nesugebes
pritapti prie tautos ir to isskirtinumo pagrindu  charizmatines
religines doktrinos mokymo pagrindu pavirsta ir pats ikliuva i sektos
pancius..
 Beto jo zmona mire jo tarnavimo pradzioje jam esant cia, ir jis jau
norejo gryzti atgal, taciau visgi liko nes jaute ,kogero, nuosirdu
Dievo saukima buti misionieriumi sioje tautoje.. Bet negalejes pritapti
prie tautos, ir mirus jo zmonai, jis neapkaltino Dievo uz tai, kaip
kogero butu padare dauguma, jis apkaltino Vokietija, neva jo zmona mire
del jo pasaukimo ipatingumo, ir vokietijos priesiskumo jam ir Dievuj
dvasine prasme..
 Nors kaip dabar paaiskejo, jo zmona mire, nes jis neleido jai eiti pas
gydytojus, del suprantamu priezasciu, jog lauke kad Dievas ja isgydytu,
todel negavusi pagelbos medecinines butinos, ji kogero ir mire..
 Taip nupiestas jo pasiaukojimas Dievuj ir tarnavimuj, ikvepe ir ragino
visus kitus taip pat aukotis, ir kartais nekreipti demesio i netektis,
taciau eiti toliau, ir nebijoti to,jei kartais nepritamti ir esi
nemylimas, ir to net nesiekti, taciau siekti tikslo, tai svarbiausia
tapo, po tu visu netekciu, as manau, jo gyvenime..
 Juk ir as kaltinau vokietijoje esancia tariama dvasine atmosfera,
tuom, kad netekau savo drauges santikiu, nes ji apsisprende nevykti cia
su manimi, tarnauti Dievuj, kaip as tai tuo met isivaizdavavau..
 Taciau kaip kad as tai suvokiu, nej vokietija su savo dvasine
atmosfera, nei niekas kitas nera to kalti, ji neatviko, nes nesijaute
saugi, tai ir buvo teisinga, jokia moteris, tokiomis savo draugo
elgesio ir gyvenimo aplinkybese nebutu saugi, o as to jau nebemaciau..
 Kaip kad as jau anksciau rasiau, man baznycia buvo svarbesne tapusi uz seima, ar apskritai viska pasaulyje..

 Taigi manau vienas is pagrindiniu pozimiu, kuriais pasizymi sektos,
tas ipatingas ” ipatingumas ,isskirtinumas ir buvimas tais
vieninteliais tikraisiais,ir isskirtinais” kila tiesiog is neatliktu
”misiologijos namu darbu” arba dar net isgyventom netektim,
nepritapimu..
 Tas nepritapimumas buna ir pamokslaujamas, akcentuojamas,
paskatinamas, ir tai duoda ta ipatinga jausma ir kiekvienam baznycios
nariuj, kuris laikuj begant nekreikia demesio i savo praradimus ar tai
seimoje, ar santikiuose, ar gyvenime ar finansuose, jis gali viska
üpakelti..
 Tokia ”masina” buvau tapes ir as, man nereikejo nieko daugiau
gyvenime ir net seimos, as norejau tik vieno: Dievo ir baznycios,
besaligiskai paklustant dvasinej herarhijai ir mokymuj…

 Aiskus palaikyti ir laikyti tukstanti zmoniu tokioje
radikaliojesistemoje, ir taip reikalauti kad paklustu. Buvo imanoma
tamtikra pamokslaujama tematika ir Dievo zodzio, pagrindziant savo
gyvenime isgyventom netiktim, taciau besitesanciu tikejimu. Tai visa
skambejo labai graziai, ir nebuvo priezasciu pasakyti ne..
 Tie kurie ansciau palikdavo baznycia, nes nebegaledavo eiti kartu,
budavo nurasomi kaip ‘’silpni” ,”prarandantys”tikejima ir pan..
 Ne paisant viso to, buvo dar ir tamtikras modelis pritaikitas
baznycioj: vieni pritaiko seimos modeli baznycia, kiti dar ivairesnius
modelius, tai priklauso kogero nuo dvasiniu vadovu labiau (kalbant apie
sektas). Pas musu buvo karinis modelis, baznycia buvo tapatinama su
armija..
 Del to mes turejom buti disciplinuoti kaip armijoj, netureti jokiu
kritiniu minciu ar abejoniu savo dvasiniams lyderiams, kaip
kariuomenje, o is turejom buti stiprus ,nerodyti skausmo, silpnumo nes
geras karys turejo buti stiprus..
 Trumpas zvilgsnis i musu issvajuota gyvenima, kuris turejo atspindeti Dievo karalyste:

 Mes gyvenom baznycios patalpose (tie kurie buvo ”penkianarystes”
tarnavyme, ir norejo buti  issiusti kaip pastoriai ar misionieriai ar
lyderiai).. Mes ir dirbome baznycioje, visas musu gyvenimas sukosi tarp
tokiu kaip ir mes..Mes turejom buti vienas kitam pavyzdziais paklusdami
tai herarhijai ir vizijai..
 Is viso musu buvo vienu metu apie 20 zmoniu, gyvenome sesiuose
kambariuose po 4 - 5 zmone, turedavom viena spikta rubams, kurioje
tilpdavo nedaugiau kaip pora rubu (pura kelniu, pora marskiniu,ir
tp.tl.). Vaikinai atskirai, ir merginos atskirai, taciau jie
tarpusavyje negalejo bendrauti asmeniniais dalykais, nes tuomet kildavo
jausmai, o ju budavo stengdamasi isvengti, nes jausmai nelaiku pazymi
silpnuma..
 Todel mums budavo sakoma, kada mes turime ir galime draugauti, kada eiti miegoti ir kiek valgyti ir tp.tl..
 Amzius musu buvo skirtingas, nuo 14meciu iki netgi 30meciu, taciau,
neatsizvelgiant i amziu, su visais buvo elgiamasi vienodai..
 Gal ten 14 meciams ir nereiketu flirtuoti su mergickom, taciau kai
25-30meciai, noredavo bendrauti su merginom (kurti seimas) jiems budavo
sakoma, kad jie nepaklusdami dvasiniams lyderiams, gali prarasti
pasaukima.. taciau per ilgai su tuom kovoti negaledami, jie buvo i kure
Akademija Amerikoj Gainesville (FL) kur salygos gyvenimo buvo dar
grieztesne, jie sake, kad po to, kai mes baigsime ta akademija,
galesime vesti ir tuoktis, ir busime issiusti..
 To siekeme mes, ir galejome viska pakelti, nes nerejome giliai sirdyje vis tiek sukurti seimas ir tarnauti Dievuj..
 Manau, kad tai budavo kovojama pries jausmus, kurie kildavo be
bendraujant su priesingos lities atstovais, nes tuomet kildavo noras
pasikviesti ir i kina, ir tp.tl. o tam butu reikeje ir daugiau laisvo
laiko, ir daugiau financu, ar galimybiu privaciai uzsidirbti..
 O darbo buvo daug, veikla buvo didele baznycios, ir ja bei nariu skaiciumi, mes buvome viena didziausiu Vokietijoj..
 Mes turejome Lisa Jones Haus e.v. penkiose miesto dalyse, bei norejom
dar plestis, jos buvo ikurtos padeti vargsams, nepasiturinciams 
maistu, buitine technika, baldais, rubais ir tp.tl. mes surinkdavom is
zmoniu ir pusvelciuj parduodavome tam ikurtose pardotuvese tame
tinkle..
 To deka gaudame nemaza pelna, taciau dauguma darbuotoju dirbo veltuj, arba uz minimalu atliginima..
 taip pat buvo ikurta TS&Company pardavinejanti dizeino baldus
gautus pagrinde is surinktu zmoniu, jei tie baldai buvo vertingi, firma
to deka galejo daryti dideli pelna, nes moketi uz baldus beveik
nereikedavo, o visa gauta pelna galedavo sau pasiimti, nes atliginimu
dirbantiems taip pat nemokedavo, o minimuma mokedavo tik tiems kurie
buvo vede..
 Mes buvome tape viena didziausiu naudotu dizeino baltu kompanyje
pasaulyje, parduodanciu savo baldu ebay.. Parduodavom virs dvieju simtu
baldu per savaite..
 Visos siu darbu apimtis nemazejo, taciau vis didejo ir didejo, tapdavo laikuj begant nebepakeliamos..
 Jie tai matydami kogero, ir nerasdami iseities, norejo mus taip
kontroliuoti, kad mes atsiduotumem tik sia visija, kad ji butu musu
gyvenimu, o jausmai merginoms ir santikiai su jomis, nebudavo jiem
parankus, todel nusu gyvenimas buvo taip kontroliuojamas.. Tos
nuostabios gyvenimo spalvos buvo mums uzdraustos, mes galedavom matyti
gyvenima tik juoda-balta..

 Visas toks karinio pobudzio gyvenimas buvo grindziamas mums kaltes
jausmu. Neva Islamas ir homoseksoalizmas plinta del to vokietijoj ,o ir
europoj, kad mes nesame pakankamai pasisvente, ir tokiu baznyciu
radikaliu nera labai daug..
 Toks piesiamas pasaulis, okupuotas plintancio radikalaus Islamo ir
homoseksoalistu, mus skatindavo pacius dar labiau ir daugiau dirbti ir
paklusti be priekaistu.. O patys gauti tikraji vaizda, kiek ”baisus”
istikruju tas gyvenimas yra , mes negalejom nes, tam kad islaikyti visa
si besisukanti aparata, mes turejom dirnti..
 Dirbdavom nuo 7 ryto iki 21 vakaro sesias dienas per savaite, ir
dvylika menesiu per metus.. tiesa tai baisai pasidare buvo paskutiniais
dvejais metais..

 Tokiu budu, tokia didele veikla, mums atrode kad mes esam palaiminti,
nes musu pasisventimu tokia baznycia gali egzistuoti, kitos baznycios
to neturejo. Tuom mes didziavomes, ir jautemes ypatingi..
 Nors kaip veliau paaiskejo, kuomet as dirbti pradejau buhalterijoj
(cia jau buvo po viso skilimo), paaiskejo, kad si baznycia visai nebuvo
palaiminta, nebuvo Dievo palaiminimo virs viso to.. Zmoniu gyvenimai
skildavo, zmones prarasdavo seimas, financus, draugus o mes, visai
nieko ir neturejom, nebuvo ko ir prarast..
 Jie nebuvo palaiminti, nes jei butu reikeje moketi atliginimus, firma
nebutu issilaikiusi ir pragyventi galejusi, nors bent puse atliginimo
galedavo moketi, net tai butu buve daug ir mes (kaip darbininkai
)butume buve laimingi.. As turejau daug idejo ir galymybiu uzdirbti,
taciau tiek man tiek kitiem buvo tai neleidziama, mes turejom siekti
mums uzdetos vizijos, ir nieko daugiau..

 Tokia sistema buvo mus sukausciusi, ir nebuvo imanoma is jos iseiti
patiems ,nes: mes nemateme jog ji klaidinga, laikeme ja teisinga, ir
antra, ji buvo musu ateitis, kaip kad minejau, baige ta akademija,
butume galeje tuoktis, butume issiusti kaip misionieriai kurti tokias
pat baznycias, su tokia pat sistema, nes tokia sistema sukurti ir ja
laikyti, mes buvom ismokyti ir parengiami, kaip lyderiai.. Tai buvo
musu ateitis, tai buvo viskas del musu ,tai buvo musu pasaulys, o visa
kita uz jo buvo blogis ir beprasmybe..
 Todel ir dabar, dar likusiems toje sistemoje zmonems nera galymybiu
patiems iseiti is tos sistemos, ir jiems neimanoma padeti, nes jie
nepriima, tai padeti gali tik Dievas.. Atskleisdamas kiekvienam taip,
kaip kiekvienas asmeniskai isgirsti gali..

su pagarba: Misionierius Julius Erminas (CGK)

Rodyk draugams

Sekta : sektos glebyje: Id. kur tai prasideda.. is Julius Erminas asmenines patirties

     Sveiki Gerbiami skaitytojai, cia pradedu cikla apie Dvasini zmoniu isnaudojima pasireiskianti baznyciose, religinese organizacijose ir panasiose strukturose, organizacijose..
 Tai remiasi mano asmeniniu gyvenimu pakliuvus i tokia sekta ir jai priklausiu tik is Dievo malones, penkerius metus.

 Dabar galiu pasakyti tikrai, kad gyvenu Vokietijoj, bus dabar daugiau
laiko nueiti i kokias parodas, muzejus pasivazyneti po skirtingus
miestus. Netik kad yra daugiau laiko, taciau, tai tapo vel vertybe.
 Manau pasakymas kad jog gyvenimas susideda is daugyves spalvu yra
labai teisingas, bet koks matymas juodo ir balto po pridengta religijos
skraiste yra ,sakyciau, vienas is pozymiu sektos, net ir zmoniu kurie
gyvenime tik juoda ir balta mato, buvo kazkur gyvenime suzeisti,
isnaudoti.. O jei tai liecia poziuri i tikejima, tai kogero ir ikliuve
i sektos spastus.. Tai lyg zmogus gyventu su akiniais nuo saules,
spalvos tartum dingsta, matosi kazkokie seseliai is prisiminimu
greiciausiai tu, kuomet dar zmogus nebuvo sektos gniauztuose.. O seip
gyvenimas matosi tik juoda ir balta spalvomis. Tai daznai vadinama
radikaliu tikejimu, taciau yra ne maziau nej daugiau sektantizmas..
 As turejau, sakyciau gera gyvenima, pries tai kai atvykau i Vokietija,
tiksliau i sia Baznycia, turejau gerus tevus, jie mane mylejo ir
tebemyli, ir gerai isauklejo, nors buvo akimirku kai to ar kitko
pritrukdavo, taciau demesio ir meiles buvo per akis, tiek jog bedidelio
vargo, norejosi tai ir kitiems duoti..
 Bendruomene mano atzvilgiu buvo irgi gera, buvau vaikas, paglys,
jaunuolis - mano pasaulio supratimuj ir gyvenimo vertybem toji
bendruomene atitiko lukescius, ir tikrai jauciausi mylimas, priimtas,
nebuvau verciamas nieko daryti ko nenorejau, buvo ir tamtikra laisve
gyventi, dirbti, lankyti kitas baznycias, nors tai skatinama nebuvo,
kogero suprantama, taciau prievartos jokios nebuvo..
 As buvau vienas is aktiviausiu savo bendruomenej jaunuoliu
organizavusiu tarp konfesinius baznycios jaunimo susirinkimus.
Susitikdavom su baptistu baznycios jaunimu, su liuteronu, kataliku ir
kitu, tame tarpe ir harizmatiniu baznyciu jaunimu. Dalyvaudavom
bendruose stovyklose, pamaldose..
 O ir visas mano studiju laikas ir pazintis, bei igyta patirtis
Evangeliskame Biblijos Institute, vien tai kaip praturtino mano
gyvenima..
 Aiskus sakyciau verta butu pamyneti ir skirtingas pazintys ir
draugystes, kaip viena is pagrindiniu vertybiu gyvenime, kuomet,kai
zmogus tai turi, tikrai jo gyvenimas igauna ivairiu spalvu..
 Manau tikrai, nebuo ne vienos sryties, kur as sakyciau, buciau nukentejes, ar kazko neturejes, ar kazko esminio truke..
 Visa tai ka turejau, visa tai norejau ir toliau duoti, jauciau ir nuo
mazu dienu, kad Dievas mane pasauke ir isrinko (kaip kad sakytu
Charizmatinese baznyciose) jauciau savo gyvenime pasaukima, kiti mane
palaikydavo..
 Del to savo gyvenima as isivaizduoti galejau ir norejau tik
baznytineje aplinkoje: buti pastoriu, pamokslininku, ar misionieriumi,
ar seip, baznycios tarnautoju..Todel net nesiekiau kazkokiu ypatingu
mokslu, netobulindavau savo gabumu, nes zinojau ko noriu ir kuo noriu
buti..
 
 Seip atrodytu mano gyvenimas tobulas, taciau tikrai toks nebuvo, ne
tik del to kad mano tevai negalejo daugeli materialiu dalyku leisti, ar
manes i ivairius burelius, kur buciau lavines save ivairiapusiskai, as
to pats irgi nenorejau, o tai kad nebuvau islepintas aprupintu
gyvenimu, manau irgi pasitarnavo.
 Manau as galejau prieiti prie tokios rybos, jog ikliuvau i tokios
sektos spastus netodel kad mano gyvenimas atrode sekmingas, ar
atvirksciai - nesekmingas.. Todel sakyti, kad tik geru tevu vaikai gali
pakliuti, ar tik blogu tevu vaikai, ar gyvenime visko tureje, ar nieko
netureje, buve laimingi, ar -nelaimingi..
 Viena is klaidu buvo, arba salikeliu kuriuo pasukau dar vaikysteje
tai, kad mano pastoriai, tikrai nuosirdziai tikedami ir mane myledami,
jie prieme mane i baznycia. As ten gyvenau, dirbau, augau - tai tapo
mano gyvenime svarbiausiu dalyku. Manau tai ir buvo klaida, vaikai
neturejo baznycia laikyti svarbesniais namais nei savo seima pas tevu..
Nors mane tevai mylejo ir turejau viska, as norejau ta meile duoti
kitiems, ir baznycia buvo tobula vieta, taip tapo svarbesnia nej
seima.. As galvojau kad tapau jau tuomet (14-16m) savarankiskas, ir
zinantis ko gyvenime noriu, taip tapo baznycia mano namais, o ne
tevai.. Tai buvo pirmas zingsnis i SEKTOS spastus..
 Manau kad pastoriai turetu apriboti vaiku ir paugliu tarnavima ir
laiko leidima baznycioje, bent nesienti to padaryti ir nedaleisti kad
tai taptu vaikams ar paugliams svarbesni namai, nei namai pas tevu..
 O as begdavau is pamoku, kartais net neidavau imokykla, ne del to kad
mokykloj nesiseke, na nebuvau pirmunas, taciau moralines zalos is
mokitoju ar klasioku, nejauciau, mane gerbdavo visi.. Taciau begdavau,
nes laikiau tai nesvarbiu dalyku, nes norejau buti baznycioje, kur as
jau galejau duoti meile ir demesi ir pati save kitiems tarnaujant
baznycioj.
 Nors manau pastoriai turetu sauguti sielas ir stebeti kad ju parapiju
vaikai augtu seimose, reikiamu laiku lavintusi ivairia veikla, o ne
tupetu baznyciose, kad ir kaip tai graziai atrodytu..
 Budamas atvyras galvoju, kad ir man uzaugus baznycia ir pastoriai turi
pasamoningai daugiau itakos mano gyvenime ir prireikus mano seimos
sprendimams (jei buciau dabar vedes, santikiams su zmona, vaikais, ir
kitais seimos reikalais ir klausimais) nei mano paties seima, ar as
pats kaip seimos galva.. Manau tai del to, kad vaikysteje, buvo
sugriautas seimos ribos, kurios turi buti ir yra Dievo nubreztos, deka
to, kad pastoriai mane, kuomet as buvau 9m. mielai prieme i baznycia ,
ir dziaugdavosi kiekviena karta kai as ateidavau ir praleisdavau vis
daugiau ir daugiau laiko baznycioje, o ne sustabde manes, ir neparede
man kelio i seima, ir tu rybu, kuriu as netureciau perzengti, uz kuriu,
as buciau buves saugus..
 Tokia pazeista seimos rybu situacija yra labai lengva terpe, tokioms
religinems organizacijoms ar baznycios vardu prisidengusioms sektos
uzimti zmogu, kuris budamas dar vaikas atejo nieko nenumanydamas i
baznycia, o pastorius nieko blogo neitardamas ir pats nenujausdamas
pazeide mano saugos imuniteta ,nuo to, kad tokios ivairios sektos
galetu mano gyvenimu, ir nuosirdziu tikejimu manipuliuoti..
 O kartu ir pazeide seimos vertibiu samprota, manau mano seimos nariai
(busima zmona ir vaikai) taip ir nebutu turejo to saugumo, kuri as kaip
vyras ar tevas, buciau turejes duoti..
 Taciau dabar manau, kad Dievas tai manyje isgydis ir atstatys ta vertybiu tabele..
Dievas, seima, ir baznycia , draugai ir visa kita.. o ne Dievas, BAZNYCIA, seima ir visa kita, kaip kad buvo iki siol..
 Ties tuo punktu as negaledavau niekada sutikti, man visuomet baznycia
buvo antroj vietoj, taciau is Dievo malones, tai isgyvenus ka isgyvenau
ir tai pamacius bei ivardinus, galiu teigti, kad yra Dievas ir seima
(tame tarpe ir as kaip asmenybe) svarbiausi gyvenime, o paskuj yra visa
kita, draugai, laisvalaikis, karjera ,baznycia…
 
manau, tai galiu dabar gana aiskiai savo gyvenime ivardinti, suprasti
ir pripazinti.. Tai yra tai ka Dievas pamazu atstato, taciau kaina buvo
didele…
Manau kad i sektos spastus nepakliuvama is kart (mano atveju cia
atvykus), manau i tai einama palengva, kuomet vaikysteje buna
pazeidziamos nepastebimai ivairios ribos, nepriklausomai nuo socialines
padietes ar kitu dalyku, ir visgi atsakomybe lieka pastoriu ar taip
vadinamuju ganytoju rankose didele..
 Manau as buciau kaip pastorius atidesnis siuo klausimu baznycios santikyje su vaikais ir nepilnameciais…

as parasysiu dar…
su pagarba misionierius Julius Erminas

Christlische Gemainde Koln (CGK)
2008 06 01

Rodyk draugams

as ir mano kambarys

as..

as su kolegom…